- pučka
- 2 ×pučkà sf. (2) žr. 2 pūška: 1. R, MŽ, Q105,354, K Iš pū̃čkų ugnys tiško Jrk41. Skubinos savo pūčką su ašminu užprovyt ir jį nušaut TDrVI106. Pasiimk pū̃čką ir nušauk zuikį Gl. Ans kerdžius bet pūčką drauge turėjo ir naktimis budėdavo Ns1832,5. Pū̃čkos padirgymas KI5. Pū̃čkos kulka KI446. Jis pamatė to[je] stubo[je] pū̃čką Sch118. Pūčkelė mano, margoji mano gembužėj kybojo KlvD293. Išėjo tėtušis, iškūprino, pūčkelę prie šono ten dyrino KlvD311. Medžiotojai aukso pūčkoms, tie manę nušovė KlvD223. Ten didį mūšį mušė, ten kardų tvorą tvėrė, pūčkelėmis duobę kasė RD47. Neateis su turtais, nei su kariais, nei su trūbomis, nei su pūčkomis DP3. 2. SD49, R294 Šaudau pūčkomis ing miestą SD14. Tiesiogiai statyt pūčką SD168. Su pūčkelėms kojeles nutraukė JD1102.
Dictionary of the Lithuanian Language.